Bylius siejamas su lietuvišku bendriniu žodžiu „bylius“. Lietuvių kalboje jis reiškia kalbų, daug kalbantį žmogų arba plepį. Pažodinis aiškinimas artimas apibūdinimui „tas, kuris byloja“. Žodis susijęs su veiksmažodžiu „byloti“, reiškiančiu kalbėti, pasakoti arba reikšti mintis.
Ši reikšmė pirmiausia nusako kalbėjimo būdą, o ne moralinį žmogaus vertinimą. Vienuose kontekstuose kalbumas gali būti suvokiamas palankiai. Jis siejamas su gebėjimu palaikyti pokalbį, pasakoti istorijas ir lengvai užmegzti ryšį. Kituose kontekstuose žodis gali turėti žaismingą arba švelniai kritišką atspalvį.
Lietuvių tautosakoje kalbus žmogus dažnai vaizduojamas kaip pasakotojas, pašnekovas arba žinių perteikėjas. Toks simbolinis aiškinimas nėra oficiali vardo reikšmė. Bylius gali būti suprantamas kaip vardo forma, išlaikiusi gyvo lietuviško žodyno atspindį.
Kai kuriuose aiškinimuose vardas siejamas su kalbėjimu apskritai, o ne vien su pernelyg dideliu kalbumu. Todėl reikšmės atspalvis gali svyruoti nuo „kalba“ iki „plepus žmogus“. Bylius nepasižymi religine ar mitologine reikšme, kiek rodo prieinami lietuvių kalbos duomenys.
