Butrimas yra lietuviškas dvikamienis vardas, kurio reikšmė aiškinama pagal sudedamąsias dalis. Pirmasis kamienas siejamas su lietuvišku žodžiu „būti“, reiškiančiu egzistuoti, gyvuoti arba turėti savo vietą pasaulyje. Antrasis kamienas siejamas su žodžiu „rimti“, reiškiančiu nurimti, tapti ramiam arba susitelkti. Todėl pažodinė reikšmė gali būti aiškinama kaip „rami būtis“ arba „tas, kuris įsitvirtina ramybėje“.
Šis aiškinimas yra kalbinė interpretacija, o ne vienintelis neginčijamas vertimas. Senųjų lietuviškų vardų kamienų reikšmės dažnai priklauso nuo istorinio tarimo ir konkretaus laikotarpio. Lietuvių vardų tradicijoje būties, pastovumo ir ramybės sąvokos simbolizavo gyvenimo tęstinumą, tvarką bei santarvę. Tai kultūrinė simbolika, nes pati vardo reikšmė nenulemia žmogaus elgesio.
Kai kuriuose vardotyros aiškinimuose Butrimas siejamas su pastovumo ir susikaupimo sampratomis. Tokia interpretacija remiasi bendrine lietuvių kalba ir dvikamienių vardų sandara. Viduramžių baltų varduose dažnai buvo jungiami du prasminiai kamienai. Dėl to reikšmė galėjo būti suvokiama ne kaip vienas žodis, o kaip palinkėjimas, susijęs su gyvenimo tvirtumu ir ramia laikysena.
