Butautas dažniausiai aiškinamas kaip lietuviškas dvikamienis vardas, siejamas su žodžiais „būti“ ir „tauta“. Pažodinis aiškinimas gali būti perteikiamas kaip „tautos būvis“ arba „esantis su tauta“.
Pirmasis dėmuo siejamas su lietuvių kalbos veiksmažodžiu „būti“. Jo reikšmė yra egzistuoti, gyvuoti, išlikti. Antrasis dėmuo siejamas su lietuvišku žodžiu „tauta“. Jis reiškia žmonių bendruomenę, susijusią kalba, kultūra ir istorine savimone.
Tradiciniuose vardų aiškinimuose Butautas gali simbolizuoti ryšį su bendruomene. Ši interpretacija yra simbolinė, o ne patvirtintas asmens bruožų aprašymas. Lietuvių vardų kultūroje tautos motyvas dažnai siejamas su tęstinumu, priklausomybe ir istorine atmintimi.
Moksliniuose vardų aiškinimuose galimos kelios artimos reikšmės. Viena jų pabrėžia buvimą tautoje. Kita labiau akcentuoja tautos gyvavimą arba jos išlikimą. Skirtingos reikšmės atsiranda dėl senųjų kamienų aiškinimo ir šaltinių skirtumų.
Butautas nėra tiesioginis religinės sąvokos vertimas. Jo prasmė kyla iš lietuviškos kalbos žodyno ir baltų vardų tradicijos. Todėl reikšmė pirmiausia siejama su bendruomeniniu, o ne religiniu kontekstu.
