Budvyda siejamas su dviem senais lietuviškais žodžių kamienais. Pirmasis kamienas siejamas su veiksmažodžiu „budėti“, reiškiančiu būti nemiegančiam, saugoti ir stebėti. Antrasis kamienas siejamas su šaknimi „vyd-“, reiškiančia regėjimą, matymą arba išvydimą.
Pažodinė reikšmė nėra visiškai vienareikšmė. Kalbotyroje sudurtinių baltų vardų elementai dažnai aiškinami pagal jų semantinę kryptį, o ne vienu tiksliu vertimu. Todėl Budvyda gali būti interpretuojamas kaip „budrusis, kuris mato“ arba „saugantis ir regintis“.
Reikšmėje slypi budrumo, akylumo ir gebėjimo pastebėti aplinką simbolika. Šios sąsajos priklauso simboliniam aiškinimui, o ne patikrintam asmens apibūdinimui. Lietuviškoje tradicijoje budėjimas dažnai siejamas su sargyba, atsakomybe ir pasirengimu veikti. Regėjimo motyvas gali reikšti įžvalgą, aiškų suvokimą arba gebėjimą pastebėti tai, kas kitiems lieka nepastebėta.
Kai kuriuose aiškinimuose Budvyda suprantamas kaip „budrus gynėjas“. Kituose labiau pabrėžiama regėjimo ir įžvalgos reikšmė. Tiksli reikšmė priklauso nuo pasirinkto pirmojo ir antrojo kamieno aiškinimo.
