Budvilas dažniausiai aiškinamas kaip sudurtinis lietuviškas vardas, siejamas su budrumo ir vilties sąvokomis. Pažodinis aiškinimas gali būti perteikiamas junginiu „budrus dėl vilties“ arba „saugantis viltį“. Toks vertimas nėra vienintelė privaloma interpretacija, nes senųjų vardų sandara ne visuomet tiksliai atkuriama.
Pirmasis reikšmės dėmuo siejamas su lietuvišku žodžiu „budėti“. Lietuvių kalboje jis reiškia nemiegoti, saugoti, būti pasirengusiam ir atidžiam. Antrasis dėmuo siejamas su žodžiu „viltis“. Jis reiškia tikėjimą geresne ateitimi arba laukiamu palankiu rezultatu.
Simboliniu lygmeniu Budvilas gali būti suvokiamas kaip vilties sergėtojas. Ši interpretacija priklauso kultūriniam vardų aiškinimui, o ne istoriniam faktui. Baltų tradicijų kontekste budrumas siejosi su apsauga, atsakomybe ir pasirengimu. Viltis dažnai reiškė gyvybingumą, ištvermę bei ateities laukimą.
Kai kuriuose aiškinimuose vardas siejamas su saugojimu ir pasitikėjimu ateitimi. Kituose labiau pabrėžiama veikli laikysena, kylanti iš budėjimo. Budvilas todėl gali būti verčiamas ne tik kaip „budrus ir viltingas“, bet ir kaip „tas, kuris saugo viltį“.
