Budrys reiškia budrų, akylą ir pasirengusį žmogų. Pažodinis pagrindas siejamas su lietuvišku žodžiu „budrus“, reiškiančiu atidų, neužmigusį ir greitai reaguojantį. Ši reikšmė pabrėžia sąmoningumą, pastabumą bei gebėjimą laiku pastebėti aplinkos pokyčius.
Budrys semantiškai siejamas su budėjimo ir saugojimo vaizdiniais. Lietuvių tradicijoje budėjimas galėjo reikšti pareigą saugoti namus, bendruomenę arba svarbią tvarką. Tokia interpretacija priklauso simbolinei kultūros sričiai, todėl jos nereikėtų laikyti istoriniu asmens apibūdinimu.
Senesnėse Europos tradicijose budrumas dažnai simbolizavo atsakomybę ir pasirengimą. Krikščioniškoje vaizduotėje budėjimas siejamas su dvasiniu dėmesingumu bei sąžinės priežiūra. Karybos kultūrose panaši reikšmė buvo siejama su sargyba ir gebėjimu laiku atpažinti pavojų.
Kai kuriuose aiškinimuose vardui priskiriama ir „saugotojo“ reikšmė. Tai išplėstinė simbolinė interpretacija, kylanti iš budrumo sampratos. Tiesioginė reikšmė išlieka susijusi su atidumu, sąmoningumu ir pasirengimu veikti.
