Brunhilda pažodžiui siejama su senosios vokiečių kalbos junginiu, reiškiančiu „šarvai“ arba „apsauga mūšyje“. Antrasis dėmuo reiškia „kova“, „mūšis“ arba „mūšio dalyvė“. Todėl lietuviškai vardas dažniausiai aiškinamas kaip „šarvuota kovotoja“ arba „apsaugota mūšio dalyvė“.
Ši reikšmė pirmiausia nurodo karinį vaizdinį, o ne kasdienę žmogaus savybę. Šarvai senosiose Europos tradicijose simbolizavo apsaugą, pasirengimą ir atsparumą pavojui. Kova galėjo reikšti tikrą mūšį, pareigos vykdymą arba sunkų išbandymą. Tokios simbolinės interpretacijos priklauso kultūriniam pasakojimui, todėl nėra tiesioginis asmens apibūdinimas.
Viduramžių germanų ir skandinavų pasakojimuose ši reikšmė susijusi su ginkluotos herojės įvaizdžiu. Vėlesnėje literatūroje vardas įgijo dramatišką, legendinį atspalvį. Kai kuriuose aiškinimuose akcentuojami šarvai, kituose – kova ir jos dalyvė. Abi interpretacijos remiasi tais pačiais senaisiais vardo dėmenimis. Brunhilda reikšmė dažnai suvokiama kaip apsaugos ir kovinės parengties junginys.
