Brigita siejama su pažodine reikšme „aukšta“, „iškili“ arba „kilni“. Ši reikšmė aiškinama per seną keltų kalbos žodį brig, reiškiantį aukštumą, pakilimą ar didingumą. Lietuviškai šis žodis perteikia iškeltos vietos, aukšto statuso arba dvasinio pakilimo vaizdinį.
Brigita simbolinėje plotmėje gali reikšti siekį kilti, augti ir peržengti kasdienes ribas. Keltų tradicijose aukštis dažnai siejamas su šviesa, ugnimi, kalvomis ir įkvėpimu. Tai kultūrinės interpretacijos, o ne tiesioginės žodyno reikšmės.
Krikščioniškame kontekste Brigitos reikšmė susijusi su šventosios Brigidos, Airijos globėjos, kultu. Jos vardas vėliau buvo siejamas su uolumu, šviesa ir dvasiniu kilnumu. Šios sąsajos išplėtė pirminę reikšmę religiniais simboliais.
Kai kuriuose aiškinimuose vardas siejamas su senąja deive Brigid. Kituose pabrėžiama vardo sąsaja su aukštumu ir iškilumu. Brigita skirtingais laikotarpiais suvokta kaip aukštos kilmės, dvasinio pakilimo arba garbingo pašaukimo ženklas.
