Borisas dažniausiai aiškinamas kaip vardas, susijęs su kova, atkaklumu ir šlove. Pažodinė interpretacija siejama su senovės slavų žodžiais, reiškiančiais kovoti arba kovotoją. Lietuviškai ši reikšmė perteikiama kaip „kovotojas“ arba „tas, kuris siekia šlovės“.
Kitas aiškinimas sieja Borisą su vardų Borislav ir Borimir trumpesnėmis formomis. Tokiu atveju pirmoji dalis reiškia kovą, o antroji siejama su šlove arba taika. Ši interpretacija pabrėžia kario garbę, o ne vien fizinį konfliktą.
Kai kuriuose šaltiniuose pateikiama ir neaiški tiurkų kilmės reikšmė. Ji kartais aiškinama kaip vilkas arba sniegas, tačiau tokia versija nėra visuotinai pripažinta. Dėl to tyrinėtojai vengia vienintelio galutinio reikšmės paaiškinimo.
Viduramžių slavų tradicijoje kovos simbolika dažnai reiškė drąsą, pareigą ir gebėjimą ginti bendruomenę. Krikščioniškame kontekste vardas susijęs su šventuoju Borisu, vienu iš Bulgarijos valdovų. Religinė tradicija suteikė reikšmei papildomą kankinystės ir ištikimybės atspalvį.
Skirtingais laikotarpiais Boriso reikšmė suvokta nevienodai. Vienur pabrėžta kario šlovė, kitur – taikos išsaugojimas po kovos. Todėl vardas apima ne tik pergalės, bet ir atsakomybės simboliką.
