Bonifacas dažniausiai aiškinamas kaip „gero likimo“ arba „geradarys“. Ši reikšmė siejama su lotyniškais žodžiais bonum, reiškiančiu „gėris“, ir facere, reiškiančiu „daryti“. Dėl šios sąsajos vardas gali būti verčiamas kaip „tas, kuris daro gera“.
Kitas pripažįstamas aiškinimas sieja Bonifacą su lotynišku junginiu bonum fatum. Jis reiškia „geras likimas“ arba „palanki lemtis“. Vardotyroje šios versijos kartais pateikiamos greta, nes jų kilmę veikė panašus skambesys ir krikščioniška vardų tradicija.
Religiniame kontekste gero likimo reikšmė buvo siejama su Dievo malone, palaiminimu ir prasmingu gyvenimo keliu. Geradario samprata pabrėžė pagalbą kitiems, dosnumą ir atsakomybę už bendruomenę. Tai kultūrinės interpretacijos, o ne moksliškai nustatytos asmens savybės.
Viduramžių Europoje tokios reikšmės vardai dažnai įgydavo moralinį atspalvį. Jie primindavo krikščionišką pareigą tarnauti, globoti ir kurti gėrį. Todėl Bonifaco reikšmė gali būti suprantama dvejopai: kaip palankios lemties palinkėjimas arba kaip raginimas daryti gera. Skirtinguose šaltiniuose pirmenybė teikiama vienai iš šių reikšmės versijų.
