Bogumilas pažodžiui reiškia „Dievui mielas“ arba „mielas Dievui“. Ši reikšmė siejama su senųjų slavų kalbų žodžių elementais „bogu“ ir „mil“. Pirmasis elementas lietuviškai verčiamas kaip „Dievas“, o antrasis reiškia „mielas“, „brangus“ arba „malonus“.
Ši reikšmė religinėje tradicijoje gali simbolizuoti žmogaus artumą dieviškumui. Ji taip pat gali išreikšti malonę, palankumą ir dvasinį brangumą. Tokios interpretacijos priklauso simbolinei kultūros sričiai, todėl jų nereikėtų laikyti žmogaus savybių apibūdinimu.
Slavų vardų tradicijoje žodis „bog“ dažnai vartojamas sudurtiniuose varduose, susijusiuose su Dievu. Elementas „mil“ sudaro daugelio senųjų asmenvardžių antrąją dalį. Dėl to Bogumilas priklauso dvikamienių vardų grupei.
Kai kuriuose šaltiniuose reikšmė aiškinama kaip „tas, kurį myli Dievas“. Kituose šaltiniuose pabrėžiamas žmogaus palankumas Dievui. Abu aiškinimai remiasi tais pačiais kalbiniais elementais, tačiau skiriasi sakinio kryptis. Bogumilo reikšmė skirtingais laikotarpiais galėjo būti suvokiama kaip religinis palinkėjimas, pagarbus kreipinys arba dvasinės globos ženklas.
