Blažys tradiciškai aiškinamas kaip vardas, susijęs su lotyniškuoju Blasius. Šis žodis siejamas su senovės graikų būdvardžiu blaisos, reiškiančiu „švepluojantis“ arba „mikčiojantis“. Lietuviškai reikšmė dažniausiai perteikiama kaip „tas, kuris kalba neaiškiai“.
Pažodinė reikšmė apibūdina kalbėjimo ypatybę, o ne žmogaus vertę ar gebėjimus. Senovės vardų tradicijoje tokie apibūdinimai kartais tapdavo asmens vardais. Jie galėjo būti susiję su pastebimu kūno bruožu, elgesiu arba gyvenimo aplinkybe.
Krikščioniškoje kultūroje reikšmė susijusi su šventuoju Blasijumi. Jis gerbiamas kaip vyskupas ir kankinys, todėl vardo reikšmė vėliau įgijo religinį kontekstą. Šventojo kultas ypač siejamas su gerkle ir jos ligomis.
Simbolinėse interpretacijose ši reikšmė kartais aiškinama kaip gebėjimas įveikti kalbos ar saviraiškos kliūtis. Toks aiškinimas priklauso kultūrinei simbolikai, o ne patikrintam faktui. Kita pripažįstama kryptis sieja vardą su lotyniška forma Blasius, nepateikdama savarankiškos lietuviškos reikšmės. Blažys todėl pirmiausia reiškia seną kalbinį apibūdinimą, vėliau tapusį krikščionišku asmenvardžiu.
