Blažiejus siejamas su senovės graikų žodžiu „blaisos“ arba forma „Blasios“. Lietuviškai ši šaknis dažniausiai aiškinama kaip „mikčiojantis“ arba „neaiškiai kalbantis“.
Toks vertimas susijęs su senoviniu fizinės kalbos ypatybės apibūdinimu. Jis neturėtų būti suprantamas kaip neigiamas žmogaus vertinimas. Senosiose vardų tradicijose kūno ar kalbos ypatybės kartais tapdavo asmenvardžių pagrindu.
Kai kuriuose šaltiniuose reikšmė aiškinama atsargiau. Juose nurodoma galima sąsaja su lotynišku žodžiu „blaesus“, reiškiančiu mikčiojantį arba neaiškiai tariantį. Dėl skirtingų kalbinių sluoksnių tiksli pradinė reikšmė nėra visiškai vienoda.
Krikščioniškoje tradicijoje Blažiejus siejamas su šventuoju Blažiejumi. Dėl jo kulto vardas įgijo papildomą simbolinį ryšį su globa, gydymu ir apsauga nuo gerklės ligų. Šios sąsajos priklauso religinei simbolikai, o ne pažodiniam vardo vertimui.
Viduramžių Europoje reikšmė buvo suvokiama per šventojo gyvenimo pasakojimą. Vėlesnėse tradicijose vardas dažnai sietas su užtarimu, rūpesčiu ir dvasine pagalba. Blažiejus šiandien gali būti aiškinamas tiek kalbiniu, tiek religiniu požiūriu.
