Blanša reiškia „balta“, „šviesi“ arba „skaisti“. Šis aiškinimas siejamas su prancūzų kalbos žodžiu blanche, reiškiančiu baltą, moteriškosios giminės forma.
Pažodinė reikšmė remiasi spalvos įvaizdžiu. Balta spalva daugelyje Europos tradicijų simbolizuoja tyrumą, taiką, nekaltumą ir šviesą. Krikščioniškoje simbolikoje ji dažnai siejama su dvasiniu tyrumu, atgimimu ir šventiškumu. Karališkosiose tradicijose balta spalva galėjo reikšti kilnumą, orumą ir išskirtinį statusą.
Blanša kartais aiškinama ir platesne prasme. Jai priskiriami šviesumo, spindesio bei skaistumo simboliai. Tai simbolinis kultūrinis aiškinimas, o ne pažodinis papildomas vertimas.
Kai kuriuose vardų šaltiniuose pateikiama forma „baltoji“ arba „šviesioji“. Šios reikšmės iš esmės kyla iš to paties prancūziško žodžio. Viduramžių Europos kultūroje baltumo sąvoka buvo siejama su švara ir garbingumu. Vėlesniais laikotarpiais reikšmė dažniau suvokta estetiškai, kaip šviesos, elegancijos ir skaidrumo įvaizdis.
