Bervainas siejamas su augalo pavadinimu, lietuviškai reiškiančiu vaistinę žolę. Artimiausias tarptautinis atitikmuo yra lotynų kalbos žodis verbena. Lietuviškai verbena vadinama geležėle arba kvapiąja verbeną primenančia žole, priklausomai nuo konkretaus augalo rūšies.
Pažodinė reikšmė nėra visiškai vienoda skirtinguose vardų aiškinimuose. Vienur ji siejama su verbena, kitur su senesnėmis šio augalo pavadinimo formomis. Dėl negausios vartosenos Bervaino reikšmė neturi vieno visuotinai patvirtinto aiškinimo.
Romėnų tradicijoje verbena buvo laikoma apeigoms tinkamu augalu. Ji naudota religinėse ceremonijose, pasiuntinių ritualuose ir simboliniuose apsivalymo veiksmuose. Keltų bei viduramžių Europos pasakojimuose žolė sieta su gydymu, apsauga ir ryšiu su gamta. Šios sąsajos priklauso kultūriniams vaizdiniams, o ne moksliškai nustatytai vardo savybei.
Bervainas gali būti suprantamas kaip augalinės kilmės vardas. Jo reikšmėje glūdi žolės, gydymo tradicijų ir apeiginio augalo įvaizdžiai. Skirtingais laikotarpiais verbena vertinta kaip vaistinė, kvapioji arba simbolinė žolė.
