Berta reiškia „šviesi“, „spindinti“ arba „garsi“. Ši reikšmė siejama su senosios vokiečių kalbos žodžiu „beraht“, reiškiančiu „šviesus“ ir „žymus“.
Pažodinė reikšmė pirmiausia nurodo šviesą, aiškumą ir išskirtinumą. Žodis „beraht“ senosiose germanų kalbose apibūdino ne tik regimą spindesį. Jis galėjo reikšti ir gerą reputaciją, žinomumą arba garbingą padėtį.
Krikščioniškoje tradicijoje šviesa dažnai simbolizuoja tikėjimą, tiesą ir dvasinį aiškumą. Tai simbolinis aiškinimas, o ne tiesioginė vardo reikšmė. Vakarų Europos kultūrose šviesumas dažnai buvo siejamas su kilnumu, išmintimi ir garbingu vardu.
Kai kuriuose aiškinimuose pateikiama papildoma reikšmė „garsioji“ arba „šlovinga“. Ji kyla iš tos pačios žodinės šaknies, kuri galėjo apibūdinti plačiai žinomą žmogų. Berta šiandien dažniausiai suprantama kaip šviesos, žinomumo ir kilnaus spindesio simbolis.
Skirtingais laikotarpiais reikšmė buvo aiškinama nevienodai. Viduramžių aplinkoje labiau pabrėžtas garbingumas, o vėlesniais laikais išryškėjo šviesos vaizdinys.
