Bernardina reiškia „lokio drąsa“ arba „drąsi kaip lokys“. Ši reikšmė siejama su dviem senosios germanų kalbos žodžiais: „bero“ reiškia lokį, o „hardu“ reiškia tvirtą, drąsų ar stiprų.
Pažodinis aiškinimas perteikia ne fizinę jėgą, o atkaklumo ir ryžto simboliką. Lokys įvairiose Europos tradicijose laikytas galingu miško gyvūnu. Jis simbolizavo apsaugą, ištvermę ir gebėjimą išlikti sudėtingomis sąlygomis.
Germanų kultūros kontekste lokio įvaizdis buvo siejamas su kario narsumu. Toks aiškinimas priklauso simbolinei tradicijai, todėl neapibūdina konkretaus žmogaus savybių. Krikščioniškoje Europos kultūroje reikšmė įgijo papildomą religinį atspalvį per šventųjų vardų tradiciją.
Bernardinos reikšmė kartais aiškinama ir kaip „drąsi gynėja“. Tai išplėstinė interpretacija, paremta tvirtumo bei apsaugos simboliais. Skirtinguose vardynuose gali būti pateikiami variantai „lokio stiprybė“, „ryžtinga“ arba „narsioji“.
Bernardina išlaiko senąją reikšmės šerdį, nors skirtingais laikotarpiais jos simbolinis suvokimas keitėsi. Viduramžiais labiau pabrėžtas religinis kontekstas, o vėliau išryškėjo drąsos ir atsparumo vaizdiniai.
