Bernardas reiškia „lokio drąsa“ arba „drąsus kaip lokys“. Ši reikšmė siejama su germanų kalbų žodžiais bern, reiškiančiu lokį, ir hard, reiškiančiu tvirtą, drąsų arba stiprų.
Pažodinis aiškinimas remiasi senąja germanų vardų tradicija. Joje gyvūno pavadinimas dažnai simbolizavo jėgą, ištvermę ir apsaugą. Lokys buvo suvokiamas kaip galinga, atsargi ir teritoriją ginanti būtybė.
Bernardas skirtingose kultūrose galėjo būti suprantamas kaip kario, gynėjo arba tvirto žmogaus simbolis. Šios simbolinės interpretacijos nėra tiesioginiai žodyno vertimai, todėl jų nereikėtų laikyti objektyviais asmens bruožais.
Kai kuriuose šaltiniuose reikšmė perteikiama kaip „stiprus lokys“. Kituose pabrėžiama ne gyvūno jėga, o drąsa ir ryžtas. Abi versijos kyla iš tų pačių senųjų žodžių.
Viduramžių krikščioniškoje tradicijoje reikšmė įgijo papildomą kultūrinį sluoksnį. Ji buvo siejama su šventųjų, vienuolių ir dvasinių mokytojų vardais. Vėlesniais laikotarpiais šis aiškinimas susipynė su garbės, tvirtumo ir globos simbolika.
