Bernadas reiškia „lokio tvirtumas“ arba „meškiškai drąsus“. Pažodinė reikšmė siejama su germanų kalbų žodžiais bern, reiškiančiu lokį, ir hard, reiškiančiu tvirtą, stiprų.
Bernadas semantiškai jungia gyvūno simbolį su atsparumo sąvoka. Lokys įvairiose Europos tradicijose buvo laikomas jėgos, ištvermės ir laukinės gamtos ženklu. Tvirtumas čia reiškia ne vien fizinę galią, bet ir pastovumą.
Viduramžių krikščioniškoje kultūroje ši reikšmė įgijo dvasinį atspalvį. Ji galėjo būti siejama su drąsa, ištikimybe ir gebėjimu išlaikyti tikėjimą išbandymų metu. Tokia interpretacija priklauso kultūriniam vartojimui, o ne tiesioginiam žodyno apibrėžimui.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose Bernadas verčiamas kaip „stiprus lokys“ arba „lokio drąsos žmogus“. Šie variantai perteikia tą pačią pagrindinę semantinę idėją. Skirtingi vertimai atsiranda dėl nevienodo senųjų žodžių aiškinimo.
Šiuolaikiniame suvokime Bernadas dažniau suprantamas simboliškai. Jo reikšmė primena natūralią jėgą, ištvermę ir gebėjimą atsilaikyti. Tai kultūrinė interpretacija, todėl ji neapibūdina konkretaus žmogaus savybių.
