Benvenutas siejamas su žodžiu „benvenuto“, kuris italų kalba reiškia „sveikas atvykęs“ arba „laukiamas“. Šis žodis vartojamas kaip pasveikinimas, kviečiantis žmogų jaustis priimtam ir pageidaujamam.
Pažodinėje reikšmėje pabrėžiamas palankus sutikimas. Ji gali būti perteikiama ir žodžiais „gerai atėjęs“, „maloniai sutiktas“ arba „laukiamas žmogus“. Pastarieji variantai yra aiškinamosios interpretacijos, o ne atskiri oficialūs vertimai.
Viduramžių Europos krikščioniškoje tradicijoje tokia reikšmė galėjo būti suprantama kaip dėkingumas už vaiko atėjimą. Religinėje aplinkoje priėmimo motyvas dažnai siejamas su svetingumu, malone ir bendruomenės palankumu.
Italų kultūroje žodis „benvenuto“ iki šiol vartojamas kasdienėje kalboje. Dėl to Benvenutas išlaiko tiesioginį ryšį su svetingumo ir palankaus sutikimo samprata. Vardo reikšmė skirtingais laikotarpiais galėjo būti suvokiama ir kaip geras palinkėjimas naujam gyvenimo etapui.
Benvenutas neša priėmimo ženklą, tačiau šis simbolinis aiškinimas neturėtų būti laikomas asmens savybių apibūdinimu. Jo reikšmės branduolį sudaro laukiamumo, palankaus pasitikimo ir gero atėjimo idėjos.
