Benjaminas pažodžiui reiškia „dešinės rankos sūnus“. Šis vertimas siejamas su hebrajišku junginiu „Binyamin“, kuriame vartojamas žodis „ben“, reiškiantis „sūnus“. Antroji junginio dalis aiškinama kaip „dešinė ranka“ arba „pietūs“.
Dešinė ranka senosiose Artimųjų Rytų tradicijose simbolizavo garbę, palankumą ir ypatingą padėtį. Todėl vardui priskiriama sąsaja su pagarba, artumu ir išskirtine vieta šeimoje. Tai simbolinė interpretacija, o ne žmogaus savybių aprašymas.
Kitas pripažintas aiškinimas vardą verčia kaip „pietų sūnų“. Ši versija remiasi geografine kryptimi, nes hebrajų kalboje dešinė pusė galėjo būti siejama su pietumis. Skirtingi vertimai atsirado dėl senųjų tekstų kalbinio ir kultūrinio konteksto.
Religinėje tradicijoje Benjaminas siejamas su jauniausiuoju Jokūbo sūnumi. Jo istorija pateikiama Pradžios knygoje, todėl reikšmė įgijo šeimos ryšio ir kilmės simboliką. Vėlesniais laikotarpiais vardas dažnai suvoktas kaip palaiminimo, artumo ir palankumo ženklas.
