Benigna pažodžiui reiškia „geranoriška“, „maloni“ arba „palanki“. Ši reikšmė siejama su lotynų kalbos žodžiu benignus, lietuviškai reiškiančiu gerą, palankų ir malonų.
Žodžio reikšmė pirmiausia nusako palankų požiūrį į kitą žmogų. Ji gali apimti gerą valią, rūpestingumą ir taikų nusiteikimą. Lotynų kalboje benignus buvo vartojamas apibūdinti žmogui, elgesiui arba aplinkybėms, pasižyminčioms palankumu.
Krikščioniškoje tradicijoje geranoriškumas siejamas su gailestingumu, atjauta ir pagalba artimui. Ši sąsaja kyla iš moralinių mokymų, o ne iš vienintelės privalomos vardo interpretacijos. Antikos tekstuose panašūs žodžiai galėjo apibūdinti palankią valdžią, dosnų elgesį arba malonų likimą.
Simboliniuose aiškinimuose reikšmė siejama su šviesa, taika ir pagarba žmogui. Tai kultūrinės interpretacijos, todėl jos neapibrėžia konkretaus asmens. Vardo Benigna reikšmė skirtingais laikotarpiais galėjo būti suvokiama kaip moralinis palinkėjimas.
Kai kuriuose aiškinimuose pabrėžiamas ne vien gerumas, bet ir palankumas aplinkiniams. Kituose svarbiausias tampa švelnus bendravimas bei taikus požiūris. Abi kryptys remiasi tuo pačiu lotynišku reikšmės branduoliu.
