Bengtas reiškia „palaimintas“ arba „laimingas“. Šis aiškinimas siejamas su lotynišku žodžiu „benedictus“, lietuviškai reiškiančiu „palaimintas“.
Pažodinė reikšmė nurodo gerą palinkėjimą žmogui. Ji sieja asmenį su malone, palankumu ir gyvenimo sėkme. Religinėje tradicijoje palaiminimas reiškia dievišką globą, apsaugą ir palankų likimą. Krikščioniškame kontekste šis žodis dažnai vartojamas maldose, palaiminimuose ir liturginiuose tekstuose.
Skirtingose kultūrose reikšmė gali būti suprantama nevienodai. Krikščionybėje ji pirmiausia turi religinį turinį. Pasaulietiniame vartojime Bengtas gali simbolizuoti laimingą gyvenimo pradžią arba gerą lemtį. Šiaurės Europos tradicijose palaiminimo samprata dažnai siejama su šeimos linkėjimais ir pagarba protėviams.
Kai kuriuose šaltiniuose pateikiamas ir aiškinimas „gerai ištartas“ arba „palankiai įvertintas“. Tokia interpretacija kyla iš platesnio lotyniško žodžio vartojimo. Ji nėra atskira, visuotinai pripažinta vardo reikšmė. Todėl pagrindiniu aiškinimu laikomas palaiminimo ir laimės simbolis.
