Bela dažniausiai aiškinama kaip vardas, siejamas su grožiu ir mielumu. Pažodinis aiškinimas remiasi lotynų kalbos žodžiu bella, reiškiančiu „graži“ arba „daili“.
Ši reikšmė kilo iš būdvardžio bella, kuris yra lotyniško žodžio bellus moteriškoji forma. Vardų aiškinimuose jis dažnai verčiamas kaip „gražioji“, „žavi“ arba „miela“. Skirtinguose šaltiniuose pasirenkami nevienodi lietuviški atitikmenys.
Bela reikšmė įvairiose kultūrose dažnai siejama su estetika, maloniu įspūdžiu ir švelnumu. Tai simbolinės interpretacijos, o ne objektyvūs asmens apibūdinimai. Europos vardų tradicijose grožis neretai suprantamas plačiau. Jis gali reikšti išorę, darną, eleganciją arba malonų bendravimą.
Kai kuriuose šaltiniuose vardas aiškinamas kaip trumpesnė formos Bella versija. Tokiu atveju pagrindinė reikšmė lieka susijusi su grožiu. Kituose vardynuose Bela pateikiama kaip savarankiška vardinė forma, tačiau jos reikšmė išlaiko tą pačią simbolinę kryptį.
Bela skambesyje atsispindi trumpa ir aiški reikšmė. Ji lengvai siejama su pozityviu estetiniu įvaizdžiu. Istoriškai žodis bella vartotas literatūroje, mene ir kasdienėje kalboje. Todėl šio vardo reikšmė gali priminti grožio idealą, malonumą bei harmoningą išraišką.
