Beinora dažniausiai aiškinama kaip lietuviškos sandaros vardas, siejamas su žodžiu „noras“. Lietuvių kalboje noras reiškia troškimą, siekį arba vidinį pageidavimą. Todėl pažodinė simbolinė vardo reikšmė galėtų būti „turinti norą“, „siekianti troškimo“ arba „branginanti siekį“.
Šis aiškinimas nėra visiškai patvirtintas vieninteliu istoriniu šaltiniu. Lietuviškų vardų tyrimuose sudurtinių vardų prasmė dažnai atkuriama pagal jų šaknis. Dėl to vardo reikšmė gali būti aiškinama keliomis artimomis kryptimis. Viena kryptis pabrėžia norą, kita – siekį, valią arba pageidaujamą gyvenimo tikslą.
Beinora simbolinėje kalbos vartosenoje gali sietis su viltimi ir kryptingu troškimu. Tokia interpretacija kyla iš žodžio „noras“, o ne iš nustatyto asmens apibūdinimo. Lietuvių kultūroje noras dažnai suprantamas kaip vidinis postūmis veikti, kurti ir pasirinkti kryptį.
Religinėse tradicijose troškimas kartais siejamas su malda, viltimi arba gyvenimo pašaukimu. Šios sąsajos priklauso simboliniam aiškinimui, todėl jų nereikėtų laikyti tiesioginiu vardo vertimu. Patikimiausia reikšmės dalis lieka sąsaja su lietuvišku žodžiu „noras“.
