Beatrisa reiškia „palaiminta“ arba „laiminga“. Ši reikšmė siejama su lotynų kalbos žodžiu beatus, reiškiančiu palaimintą, laimingą arba turtingą dvasia. Moteriška vardo forma perteikia palankios lemties ir gero gyvenimo linkėjimą.
Beatrisa simboliškai siejama su džiaugsmu, vidine šviesa ir gyvenimo pilnatve. Krikščioniškoje tradicijoje žodis „palaiminta“ turi religinį atspalvį. Jis gali reikšti Dievo malonę, dvasinę ramybę arba išskirtinį palankumą.
Viduramžių kultūroje palaimos sąvoka dažnai buvo siejama su doru gyvenimu ir amžinojo gyvenimo viltimi. Literatūroje ši reikšmė įgijo idealizuotos, aukštesnį tikslą rodančios moters įvaizdį. Dante Alighieri kūriniuose Beatričė tapo dvasinio vedimo ir išaukštintos meilės simboliu.
Kartais vardas aiškinamas ir kaip „laimę nešanti“. Toks aiškinimas yra simbolinis, o ne pažodinis vertimas. Skirtingose tradicijose reikšmė gali pabrėžti religinę palaimą, gyvenimo džiaugsmą arba palankią lemtį.
