Bazilijus reiškia „karališkas“, „karališkajam priklausantis“ arba „valdovo“. Pažodžiui ši reikšmė siejama su senovės graikų žodžiu basileios, lietuviškai verčiamu kaip „karališkas“.
Reikšmė kilo iš graikų kalbos būdvardžio, susijusio su žodžiu basileus, reiškiančiu „karalius“. Todėl vardas gali būti suprantamas kaip valdovo statusą, kilmingumą ar karališką kilmę nurodantis pavadinimas.
Senovės graikų kultūroje karališkumas pirmiausia reiškė teisėtą valdžią ir viešą atsakomybę. Vėlesnėse krikščioniškose tradicijose ši reikšmė įgijo simbolinį atspalvį. Ji buvo siejama su dvasiniu autoritetu, išmintimi ir tarnyste bendruomenei.
Bizantiškoje aplinkoje karališkumo sąvoka buvo artima imperatoriškajai valdžiai. Slaviškose tradicijose vardas siejosi su valdovais, šventaisiais ir bažnytiniais veikėjais. Šios sąsajos yra kultūrinės interpretacijos, o ne pažodinio vertimo dalis.
Bazilijus skirtingais laikotarpiais galėjo reikšti kilmingą statusą, valdovo aplinką arba simbolinį didingumą. Kai kuriuose aiškinimuose pabrėžiama ne pati valdžia, o atsakomybė, kylanti iš aukštos padėties. Tokia interpretacija atsirado dėl religinio ir istorinio vardo vartojimo konteksto.
