Barnabas pažodžiui aiškinamas kaip „paguodos sūnus“ arba „padrąsinimo sūnus“. Šis vertimas siejamas su graikišku posakiu „hyios paraklēseōs“, reiškiančiu padrąsinimo sūnų.
Bibliniame pasakojime šis apibūdinimas pabrėžia gebėjimą stiprinti kitus, palaikyti bendruomenę ir skatinti pasitikėjimą. Tai nėra tiesioginis asmens charakterio įrodymas, bet religinėje tradicijoje ši reikšmė turi simbolinę svarbą.
Kai kurie tyrinėtojai nurodo aramėjišką junginį „bar nabhā“, kuris gali būti verčiamas kaip pranašystės arba pranašo sūnus. Šis aiškinimas skiriasi nuo Naujojo Testamento pateikto vertimo.
Krikščioniškoje kultūroje Barnabas reikšmė dažnai siejama su paguoda, taika ir tarpusavio pagalba. Vėlesnėse tradicijose ji tapo dvasinio palaikymo simboliu.
Skirtingais laikotarpiais reikšmė buvo suvokiama plačiau. Ji galėjo reikšti ne tik paguodą po sunkumų, bet ir drąsinimą veikti. Todėl šis vardas simboliškai siejamas su vilties stiprinimu, supratingumu ir bendruomeniškumu.
