Baniutė neturi vienos patikimai nustatytos pažodinės reikšmės. Lietuviškuose vardų šaltiniuose ne visada pateikiamas aiškus jos pagrindas.
Patikimo originalaus žodžio, jo kalbos ir tikslaus vertimo į lietuvių kalbą šiam vardui nustatyti negalima. Todėl reikšmė negali būti sąžiningai verčiama kaip konkretus daiktas, augalas, savybė ar religinė sąvoka.
Kalbinė forma leidžia pastebėti lietuvišką mažybinę priesagą „-utė“. Lietuvių kalboje ji dažnai suteikia švelnumo, artumo arba mažumo atspalvį. Šis pastebėjimas apibūdina formą, tačiau neįrodo pagrindinio kamieno reikšmės.
Kai kuriuose neoficialiuose aiškinimuose Baniutė siejama su artimomis lietuviškomis formomis. Tokios sąsajos dažniausiai grindžiamos skambesiu, o ne patvirtinta istorine raida. Kita galima interpretacija remiasi šeimos vartota mažybine forma, kurios pirminis vardas laikui bėgant galėjo būti pamirštas.
Faktiškai patikimiausia šią reikšmę apibūdinti kaip neaiškios kilmės vardinę formą. Simboliškai priesaga gali būti siejama su švelnumu ir artumu. Toks simbolinis aiškinimas priklauso kultūriniam suvokimui, o ne žodyno apibrėžimui.
