Banguolė pažodžiui siejama su banga, judančia vandens paviršiaus iškyla. Lietuviškas žodis „banga“ reiškia vandens paviršiaus judėjimą, kylantį dėl vėjo, srovės ar kito poveikio. Vardo forma perteikia bangavimo, virpėjimo ir nuolatinio judėjimo vaizdinį.
Lietuvių kalboje banga gali reikšti ne tik vandens judėjimą. Tas pats žodis vartojamas kalbant apie žmonių susidomėjimo, jausmų ar visuomeninių reiškinių pakilimą. Todėl Banguolė simboliškai gali būti siejama su gyvybingumu, kaita ir plačiu emociniu atgarsiu. Šios sąsajos yra kultūrinės interpretacijos, o ne tiesioginės žodyno reikšmės.
Baltų ir lietuvių pasaulėvaizdyje vanduo dažnai siejamas su gyvybe, atsinaujinimu bei gamtos ciklais. Pajūrio ir ežerų kultūroje bangos vaizdinys turi ypatingą reikšmę, nes primena gamtos jėgą. Banguolė šį vaizdinį išreiškia moteriška lietuviško vardo forma.
Kai kuriuose aiškinimuose vardas interpretuojamas kaip „susijusi su banga“ arba „banguojanti“. Tai artimos, iš bendro lietuviško vaizdinio kylančios reikšmės.
