Baltys siejamas su lietuvišku žodžiu „baltas“, reiškiančiu šviesios spalvos, tyrą arba šviesų. Pažodinė šio žodžio reikšmė nurodo spalvą ir šviesos įspūdį.
Lietuvių kalboje baltumas dažnai siejamas su sniegu, dienos šviesa, švara ir aiškumu. Šios sąsajos priklauso kultūriniam simbolių laukui, todėl jos nėra tiesioginis vardo apibrėžimas. Baltys gali būti aiškinamas kaip baltumo, šviesumo arba tyrumo žymuo.
Baltas atspalvis krikščioniškoje tradicijoje dažnai simbolizuoja tyrumą, nekaltumą ir apeiginį atsinaujinimą. Baltų kultūros kontekste balta spalva siejama su šviesa, dangaus erdve ir švaros sampratomis. Pastarasis aiškinimas priklauso simbolinei interpretacijai, o ne vienodai istorinei taisyklei.
Kai kuriuose aiškinimuose vardas siejamas su baltumu kaip aiškumo ir spindesio vaizdiniu. Kituose dėmesys telkiamas į baltą spalvą kaip natūralų, lengvai atpažįstamą požymį. Baltys reikšmė todėl gali būti perteikiama žodžiais „baltas“, „šviesus“ arba „tyras“.
Skirtingais laikotarpiais baltumas galėjo reikšti šventumą, švarą, ramybę arba naują pradžią. Šios reikšmės priklauso nuo konkrečios kultūros, apeigos ir istorinio laikotarpio.
