Baltras dažniausiai aiškinamas kaip trumpesnė arba pakitusi vardo Baltazaras forma. Todėl jo reikšmė siejama su posakiu „Belas saugo karalių“. Ši interpretacija remiasi senovės akadų kalbos junginiu Bēl-šar-uṣur. Lietuviškai jis perteikiamas kaip „dievas Belas saugo karalių“ arba „karalių saugantis Belas“.
Pažodinėje sandaroje Bēl reiškia dievą Belą, šar reiškia karalių, o uṣur reiškia saugoti. Tai kalbinis aiškinimas, o ne savybės, priskiriamos konkrečiam žmogui. Kai kuriuose šaltiniuose pateikiamas trumpesnis vertimas „karaliaus globėjas“. Tokia versija labiau atspindi bendrą vardo simboliką.
Senovės Artimųjų Rytų tradicijose karaliaus apsauga buvo siejama su dievišku teisėtumu. Vėliau vardas įgijo biblinį ir krikščionišką kontekstą. Baltazaras tapo vieno iš trijų išminčių tradiciniu vardu. Dėl šio pasakojimo reikšmė susietá su pagarba valdžiai, apsauga ir išmintimi.
Baltras gali būti suvokiamas kaip savarankiška trumpa forma. Vis dėlto patikimiausias jo aiškinimas lieka susijęs su Baltazaro vardų grupe.
