Baltramiejus pažodžiui reiškia „Talmajaus sūnus“. Ši reikšmė siejama su aramėjų tėvavardine formule „bar-Talmai“, kur „bar“ reiškia „sūnus“, o „Talmai“ yra asmenvardis. Lietuviškas vertimas pabrėžia giminystės ryšį, o ne abstrakčią savybę ar veiklą.
Talmajaus vardo aiškinimai nėra visiškai vienodi. Kai kuriuose šaltiniuose jis siejamas su aramėjišku žodžiu, reiškiančiu „gausų vagą“ arba „žemės vagą“. Dėl to reikšmė kartais aiškinama kaip sąsaja su dirbama žeme ir derlingumu. Šis aiškinimas laikomas papildomu, o ne vieninteliu vertimu.
Religinėje tradicijoje Baltramiejus pirmiausia žinomas kaip apaštalo vardas. Naujajame Testamente jis minimas tarp dvylikos Jėzaus mokinių. Krikščioniškoje kultūroje jo reikšmė įgijo biblinį ir genealoginį kontekstą. Vardas tapo ne tik šeimos kilmės nuoroda, bet ir apaštalinės tradicijos ženklu.
Skirtingais laikotarpiais Baltramiejus suvoktas kaip pagarbus biblinis vardas. Jo pažodinė reikšmė išliko susijusi su tėvyste, gimine ir paveldėtu vardu. Simbolinės sąsajos su žeme bei derliumi yra kultūrinės interpretacijos, o ne tiesioginis vertimas.
