Aušvyda dažniausiai aiškinama kaip lietuviškas dūrinys, siejamas su aušros ir regėjimo vaizdiniais. Pirmasis dėmuo remiasi lietuvišku žodžiu „aušra“, reiškiančiu dienos pradžios šviesą. Antrasis dėmuo siejamas su šaknimi „vyd-“, kuri vardų tradicijoje gali būti susijusi su matymu arba išvydimu. Todėl pažodinė interpretacija gali būti perteikiama kaip „aušros regėjimas“, „išvydusi aušrą“ arba „ta, kuri regi aušrą“.
Ši reikšmė nėra vienintelis griežtai patvirtintas aiškinimas. Lietuvių vardų daryboje sudurtiniai vardai dažnai leidžia kelias prasmines interpretacijas. Vienu atveju pabrėžiama aušros šviesa, kitu atveju akcentuojamas regėjimas, pastebėjimas ir atsivėrimas. Šios sąsajos priklauso simbolinei kalbos interpretacijai, o ne tiksliai žodyno definicijai.
Aušvyda simboliškai gali reikšti naujos pradžios šviesą. Aušra daugelyje kultūrų siejama su atsinaujinimu, viltimi ir perėjimu iš tamsos į šviesą. Regėjimo motyvas dažnai reiškia sąmoningumą, įžvalgą ir gebėjimą pastebėti aplinką. Istoriškai tokie vaizdiniai buvo svarbūs saulės, šviesos ir gyvenimo atsinaujinimo tradicijose. Šiuolaikiniame vartojime šis vardas dažniausiai suvokiamas kaip poetiškas šviesos bei aiškumo junginys.
