Austėja dažniausiai aiškinama kaip bičių globėja arba bičių deivė. Ši reikšmė siejama su lietuvių mitologijos pasakojimais apie bites, jų priežiūrą ir darną.
Pažodinė reikšmė nėra visiškai vienareikšmė. Lietuvių kalboje vardas siejamas su mitologiniu asmenvardžiu Austėja, o ne su vienu tiksliai išverčiamu bendriniu žodžiu. Todėl vertimas „bičių globėja“ laikomas kultūriniu paaiškinimu, o ne tiesioginiu žodyno vertimu.
Mitologiniame kontekste bitės buvo laikomos ypatingomis būtybėmis. Jų bendruomenė priminė tvarkingą, darbštų ir tarpusavyje susietą pasaulį. Dėl to ši reikšmė simboliškai siejama su gyvybe, šeimos darna, vaisingumu ir namų gerove.
Kai kuriuose aiškinimuose Austėja apibūdinama kaip bičių ir šeimos globėja. Kituose akcentuojamas jos ryšys su gamtos ciklais bei moteriškuoju pradu. Šie aiškinimai priklauso simbolinei tradicijai, todėl neturėtų būti pateikiami kaip istoriškai įrodyti faktai.
Senosiose baltų tradicijose bitės užėmė svarbią vietą apeigose ir kasdienėje buityje. Joms buvo priskiriamas ryšys su protėviais, namais ir tarpininkavimu tarp pasaulių. Dėl šio konteksto Austėja šiandien suvokiama kaip lietuviškos mitologinės vaizduotės ženklas.
