Aušra reiškia dienos pradžią, kai po nakties horizonte ima švisti. Pažodžiui tai yra rytinis šviesos pasirodymas prieš saulėtekį. Lietuviškas žodis „aušra“ įvardija dangaus šviesėjimą ir naujos dienos pradžią.
Aušra simbolizuoja perėjimą iš tamsos į šviesą. Ši reikšmė dažnai siejama su viltimi, atsinaujinimu, pabudimu ir nauja pradžia. Tai simbolinis aiškinimas, o ne žmogaus savybių apibūdinimas.
Senovės baltų pasaulėžiūroje rytinė šviesa galėjo būti suvokiama kaip gamtos atgimimo ženklas. Lietuvių tautosakoje aušra dažnai siejama su giedru dangumi, rytmečiu ir šviesos pergale. Kitose kultūrose aušros vaizdinys siejamas su graikų deive Eos, romėnų Aurora ir indų deive Uša.
Religiniuose bei poetiniuose tekstuose aušra dažnai reiškia dvasinį praregėjimą. Literatūroje šis žodis gali nurodyti vilties atsiradimą po išbandymų. Aušra vardu perteikiama ne tik rytinė šviesa, bet ir simbolinė pradžios akimirka.
