Ausma reiškia aušrą, brėkštančią dienos šviesą arba pirmąjį rytinį švytėjimą. Tai šviesos pasirodymo metas prieš saulės patekėjimą.
Latvių kalbos žodis ausma į lietuvių kalbą verčiamas kaip aušra, rytinė šviesa arba brėkštantis dangus. Pažodinė reikšmė siejama su gamtos reiškiniu, kai tamsą pamažu pakeičia šviesa. Ausma gali reikšti ir patį aušros laiką, ir pirmąjį dangaus nušvitimą.
Baltų tautų dainose bei poezijoje aušra dažnai vaizduojama kaip naujos dienos pradžia. Todėl simboliniuose aiškinimuose ji siejama su atsinaujinimu, viltimi ir galimybe pradėti iš naujo. Tokios sąsajos priklauso kultūrinei interpretacijai, o ne pažodinei reikšmei.
Kai kuriuose aiškinimuose Ausma suprantama kaip rytmečio švytėjimas arba šviesos slenkstis. Šie variantai neprieštarauja pagrindinei reikšmei, nes visi remiasi aušros vaizdiniu. Skirtingais laikotarpiais aušra buvo suvokiama ir praktiškai, kaip dienos pradžios ženklas, ir poetiškai, kaip tamsos pabaiga. Reikšmės branduolį sudaro aušra bei jos skleidžiama šviesa.
