Aurora pažodžiui reiškia aušrą, rytmečio šviesą arba pirmąją dienos šviesą. Šis žodis kilęs iš lotynų kalbos daiktavardžio aurora, reiškiančio aušrą. Lietuviškas atitikmuo yra Aušra.
Reikšmė siejama su šviesos pasirodymu po nakties. Ji gali reikšti naują pradžią, viltį, atsinaujinimą ir perėjimą į šviesesnį laiką. Šios sąsajos priklauso simboliniam aiškinimui, o ne tiesioginei žodyno reikšmei.
Romėnų tradicijoje Aurora buvo aušros deivė. Ji simbolizavo dienos pradžią ir šviesos sugrįžimą. Graikų mitologijoje panašią funkciją atliko deivė Eos. Šie kultūriniai ryšiai sustiprino žodžio reikšmę literatūroje ir mene.
Kai kuriuose šaltiniuose vardas aiškinamas kaip „aušros šviesa“ arba „ryto spindesys“. Tokie variantai perteikia išplėstinę simboliką. Aurora išlaiko tiesioginį ryšį su gamtos reiškiniu, matomu prieš saulėtekį.
Viduramžių ir vėlesnėje Europos kultūroje aušra dažnai žymėjo viltį bei dvasinį pabudimą. Modernioje vartosenoje ši reikšmė dažnai suvokiama poetiškai. Vardas gali priminti šviesos atsiradimą, rytinį dangų ir naujo etapo pradžią.
