Aurimas dažniausiai aiškinamas kaip lietuviškas vardas, susijęs su aušros ir šviesos vaizdiniais. Pažodinėje interpretacijoje jis siejamas su aušimu, šviesėjimu arba naujos dienos pradžia.
Lietuvių kalboje reikšmė siejama su žodžiais „aušti“, „aušra“ ir „šviesa“. Šie žodžiai apibūdina dangaus šviesėjimą prieš patekant saulei. Tiesioginis vieno originalaus žodžio vertimas nėra visiškai nusistovėjęs.
Simboliniu lygmeniu vardas gali reikšti šviesos pasirodymą po tamsos. Lietuvių kultūroje aušra dažnai siejama su pradžia, atsinaujinimu ir viltimi. Tai kultūrinė interpretacija, o ne moksliškai nustatyta vardo savybė.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose Aurimas siejamas su šviesumu, spindesiu arba auštančiu metu. Kituose aiškinimuose pabrėžiama naujos pradžios reikšmė. Šie variantai papildo vienas kitą, tačiau neturi vienintelio privalomo paaiškinimo.
Senosiose baltų tradicijose aušra buvo svarbus paros slenkstis. Ji žymėjo perėjimą iš nakties į dieną. Todėl Aurimas reikšmės požiūriu siejamas su šviesos atsiradimu ir ribiniu laiku.
