Audra reiškia stiprų atmosferos reiškinį, kuriam būdingas vėjas, lietus, perkūnija arba žaibai. Pažodžiui tai lietuviškas bendrinis žodis, nusakantis neramų ir staigų gamtos vyksmą.
Šis žodis vartojamas baltų kalbų erdvėje, o lietuvių kalboje jis tiesiogiai siejamas su gamtos stichija. Vardo reikšmė nėra susijusi su konkrečiu asmeniu, religiniu veikėju ar istorine figūra.
Skirtingose kultūrose audra dažnai simbolizuoja permainą, išbandymą ir išlaisvintą energiją. Šios simbolinės interpretacijos priklauso kultūros tradicijai, todėl nelaikomos pažodine vardo reikšme.
Senovės pasakojimuose audros neretai buvo siejamos su dievybių valia, dangaus galia arba pasaulio tvarkos kaita. Lietuvių tautosakoje audros vaizdinys gali reikšti gamtos didybę, pavojų ir nenuspėjamumą.
Kai kuriuose šaltiniuose Audra aiškinama ir kaip jėgos, veržlumo bei intensyvumo simbolis. Toks aiškinimas yra perkeltinis, nes remiasi vaizdingu gamtos reiškinio suvokimu. Skirtingais laikotarpiais audra galėjo būti vertinama kaip grėsmė, apsivalymas arba naujo etapo pradžia.
