Aubartas dažniausiai aiškinamas kaip vardas, siejamas su kilnumo ir šviesos idėjomis. Toks aiškinimas remiasi germanų dvikamienių vardų sandais. Sembas *adal* reiškia „kilnus“ arba „garbingas“. Sembas *berht* reiškia „šviesus“, „spindintis“ arba „garsus“.
Pažodinis junginio aiškinimas galėtų būti „kilniai šviesus“ arba „šviesus savo kilnumu“. Šis vertimas nėra vienintelė mokslinėje vardotyroje įmanoma interpretacija. Retos formos rašyba gali būti paveikta skirtingų kalbų tarimo ir rašybos tradicijų.
Europos krikščioniškoje kultūroje šviesa dažnai simbolizuoja tiesą, išmintį ir dvasinį aiškumą. Kilnumas tradiciškai siejamas su garbe, atsakomybe ir pagarba kitam žmogui. Tai simbolinės reikšmės, o ne paties vardo savininko savybių įrodymas.
Viduramžių varduose šviesos sandas dažnai žymėjo gerą reputaciją arba išskirtinį statusą. Germanų tradicijoje tokie junginiai buvo naudojami asmeninei tapatybei ir šeimos lūkesčiams išreikšti. Aubartas šiandien gali būti suprantamas kaip retas vardas, perteikiantis kilnios šviesos vaizdinį.
