Atanazas reiškia „nemirtingas“ arba „tas, kuris nėra pavaldus mirčiai“. Ši reikšmė siejama su senovės graikų žodžiu ἀθάνατος (athánatos), lietuviškai verčiamu kaip „nemirtingas“. Žodis sudarytas iš neigiančio priešdėlio ir šaknies, susijusios su mirtimi.
Pažodinė reikšmė apibūdina ne fizinį žmogaus gyvenimo trukmės pažadą. Ji veikiau nurodo mirties nebuvimo sąvoką kalboje ir simbolikoje. Graikų kultūroje nemirtingumas buvo siejamas su dievybėmis, herojais ir dvasine šlove. Krikščioniškoje tradicijoje ši sąvoka dažnai siejama su amžinuoju gyvenimu ir tikėjimu.
Religiniuose aiškinimuose reikšmė įgijo teologinį atspalvį. Ji galėjo simbolizuoti sielos tęstinumą, dieviškąją apsaugą arba gyvenimą po mirties. Tai simbolinės interpretacijos, o ne tiesioginės asmenvardžio savybės. Kai kuriuose aiškinimuose reikšmė perteikiama kaip „amžinas“ arba „nenykstantis“.
Atanazas kultūriniu požiūriu siejamas su pastovumo ir išliekamosios atminties vaizdiniais. Tokia simbolika skirtingais laikotarpiais buvo suprantama nevienodai. Antikoje ji dažniau žymėjo dievišką prigimtį, o krikščionybėje įgijo religinę prasmę.
