Atalija reiškia „Dievas išaukštintas“ arba „Jahvė išaukštintas“. Ši reikšmė siejama su hebrajų kalbos junginiu „Atalyahu“, kuriame minimas dieviškasis vardas Jahvė.
Pažodinis aiškinimas pabrėžia aukštą Dievo padėtį, garbę ir išaukštinimą. Religinėje tradicijoje ši reikšmė gali simbolizuoti tikėjimo svarbą, pagarbą sakralumui ir žmogaus ryšį su Dievu. Tai simbolinis aiškinimas, o ne asmens savybių apibūdinimas.
Bibliniame kontekste Atalija siejama su vardu Athaliah. Vardo forma pateikiama skirtingai, nes ją veikė hebrajų kalbos perrašymas kitais rašmenimis. Dėl šios priežasties aptinkami keli lietuviški ir tarptautiniai variantai.
Kai kuriuose aiškinimuose reikšmė verčiama kaip „Jahvė yra išaukštintas“. Kituose pateikiamas glaustesnis variantas „Dievas išaukštintas“. Abu aiškinimai remiasi tuo pačiu religiniu vardyno elementu.
Senajame Testamente ši reikšmė įgauna istorinį ir religinį kontekstą. Atalija čia nurodo asmenį, kurio vardas priklauso teoforinių, dievybę įvardijančių vardų tradicijai.
