Astra pažodžiui siejama su žvaigždės arba žvaigždžių įvaizdžiu. Lietuviškuose aiškinimuose dažniausiai pateikiama reikšmė „žvaigždė“, o platesnis variantas – „žvaigždės“. Žodis „astra“ yra lotynų kalbos forma, lietuviškai verčiama kaip „žvaigždės“.
Žvaigždės simbolika įvairiose kultūrose siejama su šviesa, kryptimi ir dangaus tvarka. Senovės jūrininkams žvaigždės padėdavo orientuotis kelionėse. Dėl šios priežasties jos tapo kelio, vilties ir saugaus vedimo simboliais. Krikščioniškoje tradicijoje dangaus šviesa neretai aiškinama kaip dieviškosios globos ženklas.
Astra gali būti suvokiama ir kaip poetinis dangaus vaizdinys. Literatūroje žvaigždė dažnai reiškia idealą, siekį arba tolimą tikslą. Tai simbolinis aiškinimas, o ne patikrinamas asmens savybių aprašymas. Skirtingais laikotarpiais vardas galėjo kelti romantiškas, kosmines arba iškilias asociacijas. Kai kuriuose šaltiniuose greta žvaigždės aiškinimo vartojama ir dangaus šviesulio samprata. Šie variantai iš esmės priklauso tai pačiai simbolinei reikšmių grupei.
