Asterija reiškia „žvaigždėtoji“, „susijusi su žvaigždėmis“ arba „žvaigždžių šviesos“. Ši reikšmė siejama su senovės graikų kalbos žodžiu „astēr“, lietuviškai reiškiančiu „žvaigždę“.
Pažodinė reikšmė nurodo dangaus šviesulį, matomą nakties skliaute. Ji nėra tiesioginis žmogaus savybių apibūdinimas. Simbolinėse interpretacijose žvaigždė dažnai reiškia kryptį, viltį, pastovumą ir dvasinę šviesą.
Graikų tradicijoje žvaigždės buvo siejamos su dievų pasauliu, likimu ir dangaus tvarka. Romėnų kultūroje panašūs vaizdiniai buvo siejami su dieviška globa ir kelio nuoroda. Krikščioniškoje simbolikoje žvaigždė kartais reiškia tikėjimo šviesą arba vedimą.
Asterija reikšmė dažniausiai aiškinama per žvaigždės įvaizdį. Kai kuriuose šaltiniuose pabrėžiamas būdvardinis atspalvis „žvaigždėta“ arba „žvaigždžių“. Todėl reikšmė gali būti suprantama kaip poetinis ryšys su naktiniu dangumi, o ne viena griežta sąvoka.
Skirtingais laikotarpiais žvaigždės reikšmė keitėsi. Antikoje ji dažnai siejosi su kosmosu ir dievybėmis. Vėlesnėje kultūroje ji tapo vilties, kelionės bei įkvėpimo ženklu.
