Artūras dažniausiai aiškinamas kaip vardas, siejamas su lokiu arba karingumu. Dažnai nurodomas senasis britonų žodis *artos*, lietuviškai reiškiantis lokį. Šis aiškinimas remiasi keltų kalbų medžiaga, tačiau nėra visiškai neginčijamas.
Kita reikšmės interpretacija sieja vardą su lotynišku asmenvardžiu *Artorius*. Tokiu atveju tiksli pirminė reikšmė nėra patikimai nustatyta. Dalis tyrėjų mano, kad *Artorius* galėjo būti romėniška keltų vardo forma.
Keltų tradicijose lokys simbolizavo jėgą, drąsą ir laukinės gamtos galią. Šie bruožai yra simbolinės interpretacijos, o ne tiesioginis kiekvieno vardo turėtojo apibūdinimas. Viduramžių literatūroje vardas susietas su karaliaus Artūro pasakojimais. Todėl kultūrinėje vaizduotėje jis įgijo valdovo, riterystės ir garbės atspalvį.
Artūras lietuvių kalboje reiškia ne vieną visiškai patvirtintą sąvoką. Tiksliausia reikšmė priklauso nuo pasirinktos etimologinės versijos. Viena versija pabrėžia lokį, kita nurodo neaiškios kilmės senąjį asmenvardį. Skirtingais laikotarpiais vardas buvo suvokiamas per keltų mitologiją, viduramžių legendas ir krikščioniškąją Europos kultūrą.
