Armandas pažodžiui siejamas su visuotinumo, pilnatvės ir valdžios idėja. Tradiciniuose aiškinimuose jis dažniausiai verčiamas kaip „visuotinai valdantis“ arba „karys, saugantis visumą“.
Reikšmės pagrindą sudaro senasis germanų žodis „ermen“, reiškiantis „visas“, „visuotinis“ arba „didelis“. Kitas aiškinimo dėmuo siejamas su valdžios, vadovavimo ir apsaugos samprata. Lietuviškai ši reikšmė perteikia plataus masto atsakomybės ir tvarkos vaizdinį.
Viduramžių Europos tradicijoje tokia reikšmė galėjo simbolizuoti pareigą ginti bendruomenę. Riterių kultūroje kario įvaizdis buvo siejamas su ištikimybe, garbe ir tarnyste. Šios sąsajos priklauso simboliniam aiškinimui, o ne paties vardo žodinei reikšmei.
Kai kuriuose šaltiniuose Armandas aiškinamas kaip „armijos žmogus“ arba „kariuomenės globėjas“. Šios versijos pabrėžia karybos ir apsaugos temą. Jos atsirado dėl skirtingo senųjų kalbų dėmenų aiškinimo.
Prancūzų kultūroje vardas dažnai suvokiamas per kilmingumo, santūrios galios ir istorinio orumo simboliką. Šiuolaikinėje vartosenoje jo reikšmė dažniau suprantama perkeltine prasme. Ji siejama su visumos pojūčiu, atsakomybe ir gebėjimu saugoti svarbias vertybes.
