Aretas dažniausiai aiškinamas per senovės graikų žodį ἀρετή, transliteruojamą kaip aretē. Lietuviškai jis reiškia dorybę, kilnumą, puikumą arba išskirtinę moralinę kokybę.
Senovės graikų kultūroje aretē reiškė žmogaus gebėjimą tinkamai atlikti savo paskirtį. Ši sąvoka apėmė moralinį taurumu, drąsą, išmintį ir pilietinę atsakomybę. Ji neapsiribojo vien geru elgesiu ar maloniu būdu.
Filosofiniuose tekstuose aretē siejama su dorybingu gyvenimu ir asmens tobulėjimu. Aristotelio tradicijoje dorybė reiškė subalansuotą elgesį, paremtą protu ir saiku. Todėl Aretas gali būti simboliškai siejamas su kilnumo bei vidinės tvarkos idėjomis.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose pateikiama ir kita interpretacija. Jo reikšmė siejama su puikumu, garbe arba vertu žmogumi. Šie aiškinimai artimi graikiškai dorybės sampratai, tačiau nėra visiškai vienodi.
Religiniuose ir istoriniuose pasakojimuose dorybė dažnai suvokiama kaip sąžiningumo, ištikimybės ir teisingumo ženklas. Ši simbolika priklauso kultūriniam aiškinimui, o ne paties vardo pažodiniam vertimui. Skirtingais laikotarpiais reikšmė galėjo labiau pabrėžti moralinį kilnumą arba asmeninį pranašumą.
