Arbutas reiškia žemuoginį medį, priklausantį erikinių šeimai. Lietuviškas žodis siejamas su augalu, kurio vaisiai primena žemuoges.
Mokslinis žodžio pagrindas yra lotynų kalbos arbutus. Į lietuvių kalbą jis verčiamas kaip žemuoginis medis arba arbutas. Pažodinė reikšmė nurodo konkretų augalą, o ne abstrakčią žmogaus savybę.
Botanikos tradicijoje šis augalas siejamas su visžališkumu, atsparumu ir dekoratyvumu. Tokios sąsajos yra simbolinės interpretacijos, o ne tikroji žodžio reikšmė. Viduržemio jūros kultūrose arbutas dažnai suvokiamas kaip pietietiško kraštovaizdžio augalas.
Kai kuriuose aiškinimuose Arbutas siejamas su gamtos pastovumu. Šis aiškinimas kyla iš augalo gebėjimo išlaikyti lapus skirtingais metų laikais. Lietuvių kalboje pagrindinė reikšmė išlieka botaninė ir tiesioginė.
Vaisių spalva bei medžio išvaizda skirtingose tradicijose gali turėti papildomą simboliką. Raudoni vaisiai kartais siejami su gyvybingumu, o visžaliai lapai – su tęstinumu. Šios reikšmės priklauso kultūriniam kontekstui ir nėra vienodai pripažintos.
