Apolonas siejamas su šviesa, menu, muzika, poezija ir harmonija. Šios sąsajos kyla iš graikų mitologinio dievo Apollōn vaidmens. Lietuviškai jo vardas dažniausiai aiškinamas kaip dieviškos šviesos, grožio ir kūrybos globėjo vardas.
Tiksli pirminė reikšmė nėra patikimai nustatyta. Senovės graikų žodis Apollōn neturi vieno visuotinai pripažinto vertimo. Kai kurie aiškinimai jį sieja su naikinimo, apsivalymo arba atitolimo idėjomis. Kitos interpretacijos pabrėžia tvarką, darną ir pranašystę.
Mitologiniame kontekste Apolonas simbolizavo saulės šviesą, nors iš pradžių nebuvo vien tik saulės dievybė. Jis buvo siejamas su muzika, gydymu, pranašystėmis ir lankininkyste. Graikų tradicijoje jo reikšmė susijusi su protu, saiku ir grožio siekiu.
Romėnų kultūroje tas pats dievas išlaikė graikišką vardą ir pagrindines funkcijas. Vėlesniais laikotarpiais vardas tapo meninės kultūros, estetikos ir išskirtinio talento simboliu. Todėl Apolono reikšmė šiandien dažnai suprantama simboliškai, o ne kaip pažodinis žodžio vertimas.
